ĮMONĖJE ATLIEKAMI DARBAI...

Topografiniai planai

Topografinė nuotrauka reikalinga:
*Projektuojant (rekonstruojant) įvairius statinius ir pastatus;
*Projektuojant požemines komunikacijas;
*Rengiant sklypo formavimo ir pertvarkymo projektus.
Topografinis planas galioja iki 3 metų. Šių planų galiojimą reglamentuoja "Statybos techninis reglamentas"

Naudojimosi tvarkos nustatymo planai

Žemės naudojimosi tvarkos planas rengiamas siekiant nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką tarp bendrasavininkų.
Naudojimosi tvarkos planas sudaromas, kai:
*Žemės sklypo dalis yra parduodama ir būsimas bendrasavininkas nori sužinoti naudojimosi ribas;
*Žemės sklypo bendrasavininkai nežino naudojimosi ribų;
*Žemės sklypo bendrasavininkai žino naudojimosi ribas, bet nori tai patvirtinti notariškai;
Atliekant žemės naudojimosi tvarkos nustatymą stengiamasi, kad:
*kiekvienas bendrasavininkas turėtų priėjimą (privažiavimą) prie savo sklypo dalies;
*žemė būtų racionaliai išnaudojama, išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką;
*būtų užtikrintas ginčų ar konfliktinių situacijų ateityje išvengimas.
Jeigu žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, rekomenduotina atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir naudojimosi dalis nusistatyti tiksliai (valstybinėje koordinačių sistemoje), o ne preliminariai.
Žemės naudojimosi tvarkos planas gali būti tvirtinamas pas notarą ir registruojamas valstybės įmonėje Registrų centre.

Požeminių komunikacijų geodezinės nuotraukos

Požeminių komunikacijų geodezinės-išpildomosios nuotraukos- tai inžinerinių tinklų erdvinės padėties nustatymas geodeziniais matavimais, nurodant atstumus nuo pastovių situacijos elementų bei įgilinimą nuo žemės paviršiaus.
Naujai nutiesti tinklai gali būti pradėti eksploatuoti tik atlikus ir nustatyta tvarka suderinus požeminių komunikacijų geodezines išpildomąsias nuotraukas.

Koordinačių nužymėjimo darbai

Prieš pradedant statybos darbus yra nustatomos pastato, kelio ašių, inžinerinių tinklų koordinatės vadovaujantis projekte numatytomis koordinatės, užtikrinant tikslų statinio atitikimą vietovėje pagal projektą.

Riboženklių atstatymas

Žemės sklypo ribos vietovėje pažymimos pagal žemės sklypo posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (LKS-94), atstatant sunaikintus riboženklius.

Žemės sklypo sunaikintų riboženklių atstatymas atliekamas tik tada, kai jau yra atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai.

Žemės sklypų kadastriniai (geodeziniai) matavimai

Atliekami:
*Įregistruotus Nekilnojamojo turto registre žemės sklypus padalijant, atidalijant, sujungiant ir atliekant jų amalgamaciją;
*Jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti pastatai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai;
*Formuojant valstybinės žemės sklypus;
*Perleidžiant kitų asmenų nuosavybėn miestuose esančius privačios žemės sklypus (jų dalis), kurių ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose;
*Žemės sklypo savininkui ar valstybinės žemės naudotojui pageidaujant.

Servituto nustatymo planai

Servitutų nustatymo plano sudarymas reikalingas pavaizduoti servituto ribas valstybinėje koordinačių sistemoje ir vietą žemės sklype.
Asmuo, norėdamas įregistruoti servitutą, turi pateikti prašymą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniam padaliniui, pagal žemės buvimo vietą, dėl servituto įregistravimo.
Asmuo, su prašymu taip pat Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniam padaliniui kartu turi pateikti žemės sklypo planą, kuriame pažymėtas servitutas. Servitutų nustatymo plano sudarymas atliekamas tik sklypams, suformuotiems atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus.
Jei žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, papildomai turi būti atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai valstybinėje koordinačių sistemoje (LKS-94).